Kodėl mums vėjo energijos nereikia ?
Kai kurie vėjo energiją propaguojantys verslininkai įtaria, kad iš tiesų valstybės politika ir dabartiniai teisės aktai tarnauja skirstomųjų tinklų, dujininkų interesams. Apskritai Lietuva, ilgą laiką pasikliovusi vien atomine energija, vėliau už kitas šalis susirūpino atsinaujinančių šaltinių plėtra, techninėmis galimybėmis juos diegti ir jau dabar dėl to kenčia. Pernai šoktelėjus dujų kainoms padidėjo ir elektros sąskaitos vartotojams.
“Įtarčiau, kad per elektros supirkimo kainas yra dotuojamos šiluminės elektrinės. Juk brangiau mokėdami už elektrą vartotojai remia “Dalkia” kompaniją, “Gazpromą”, šilumines elektrines”, – pastebi V.Jurgaitis. Iš tiesų Lietuvoje šiuo metu vietoje pagaminta “žalia” ir aplinkai nekenksminga vėjo energija superkama pigiau, nei pagaminta šiluminėse elektrinėse. Pavyzdžiui, Lietuvos elektrinėje pagaminta energija superkama po 37, o Utenos šilumos tinklų energijos kaina – net 45 ct/kWh.
Kita vertus, kokią dalį suvartojamos energijos realiai galėtų sudaryti atsinaujinantys šaltiniai ir kiek jų turime? “Mūsų energetikos strategijoje įtvirtintas melagingas teiginys, kad Lietuva neturi pakankamai vietinių energijos išteklių.
Turime vėjo ir sausumoje, ir juroje, saulės tiek pat, kiek ir Vokietijoje, o kur dar biokuras, geoterminė energija. Šis teiginys naudingas tik centralizuotai energijos sistemai, sukurtai, kai galėjome pasikliauti atomine elektrine, išlaikyti, o ne valstybei”,-įsitikinęs Lietuvos vėjo energetikų asociacijos vadovas Stasys Paulauskas. Asociacijos skaičiavimu, vien vėjo jėgainės, jei išnaudotume potencialius sklypus jūroje ir sausumoje, kasmet galėtų pagaminti iki milijardo kilovatvalandžių energijos.
Pasak Ūkio ministerijos Energetikos vystymo skyriaus vedėjo Evaldo Piesliako, vėjo energija negali sudaryti ryškesnės visos šalies suvartojamos elektros energijos išteklių dalies. “Juk vėjas tai pučia, tai nepučia, vidutiniškai išnaudojama maždaug penktadalis jėgainės pajėgumo, tad ir energija gaminama ne nuolatos. Reikia pagrindinio, nuolat energiją užtikrinančio šaltinio, o tada jau galima žaisti ir su vėju”, – teigė vedėjas. Pasak jo, maksimali sunaudojamos elektros energijos dalis, kurią galėtų pagaminti vėjo jėgainės, negali būti didesnė nei 15 proc.
Esama ir techninių kliūčių. Pavyzdžiui, didesnė dalis ne nuolatos tiekiamos elektros energijos esą išbalansuotų elektros perdavimo sistemą. Ar tikrai? “Lietuvos energija” tvirtina, esą tam reikėtų specialaus tyrimo, kuris iki šiol neatliktas.
Įmonės “Vėjų spektras” vadovas A.Naujėkas pritaria, kad įvairios biurokratinės kliūtys ir visiška nežinia dėl leidimų plėsti energijos gamybą vėjo elektrinėmis neleidžia aiškiai planuoti ateities investicijų. Neturint aiškaus plano sunku tikėtis ir bankų paskolų. Procedūros statyti vėjo jėgaines tapo paprastesnės ir Latvijoje, ir Lenkijoje, o ką jau kalbėti apie didesnę patirtį šioje srityje turinčias šalis. Todėl dalis Lietuvos įmonių svarsto galimybę jėgaines statyti ne
Lietuvoje, o Vakarų Europos šalyse, kuriose vėjo energija superkama dukart brangiau. O prie Atlanto vandenyno vėjas iš tiesų stipresnis.
Danija vėjo elektrinėse pasigamina penktadalį visos suvartojamos elektros energijos, o Lietuva -mažiau nei 1 proc.