Kodėl mums vėjo energijos nereikia ?



Kai kurie vėjo energiją propaguojan­tys verslininkai įtaria, kad iš tiesų valsty­bės politika ir dabartiniai teisės aktai tar­nauja skirstomųjų tinklų, dujininkų in­teresams. Apskritai Lietuva, ilgą laiką pasikliovusi vien atomine energija, vė­liau už kitas šalis susirūpino atsinauji­nančių šaltinių plėtra, techninėmis galimybėmis juos diegti ir jau dabar dėl to kenčia. Pernai šoktelėjus dujų kainoms padidėjo ir elek­tros sąskaitos vartotojams.

“Įtarčiau, kad per elek­tros supirkimo kainas yra dotuojamos šiluminės elektrinės. Juk brangiau mokėdami už elektrą vartotojai remia “Dalkia” kom­paniją, “Gazpromą”, šilumines elektri­nes”, – pastebi V.Jurgaitis.  Iš tiesų Lietuvoje šiuo metu vietoje pagaminta “žalia” ir aplinkai nekenksminga  vėjo  energija  superkama pigiau, nei pagaminta šiluminėse elektrinėse. Pavyzdžiui,  Lietuvos  elektrinėje pagaminta energija superkama po 37, o Utenos šilumos tinklų energijos kaina – net 45 ct/kWh.

vejo-jegaines1

Kita vertus, kokią dalį suvar­tojamos energijos realiai galėtų sudaryti atsinaujinantys šaltiniai ir kiek jų turime? “Mūsų  energetikos strategijoje įtvir­tintas melagin­gas   teiginys, kad Lietuva neturi pakankamai vietinių  energijos  išteklių.

Turime vėjo ir sausumoje, ir juroje, saulės tiek pat, kiek ir Vokietijoje, o kur dar biokuras, geoterminė energija. Šis teiginys naudingas tik centralizuotai energijos sis­temai, sukurtai, kai galėjome pasikliauti atomine elektrine, išlaikyti, o ne valstybei”,-įsitikinęs Lietuvos vėjo energetikų asociacijos vadovas Stasys Paulauskas. Asociacijos skaičiavimu, vien vėjo jėgainės, jei išnaudotume potencialius sklypus jūroje ir sausumoje, kasmet galėtų pagaminti iki milijardo kilovatva­landžių energijos.

Pasak Ūkio mi­nisterijos Energetikos vystymo skyriaus vedėjo Evaldo Piesliako, vėjo energija negali sudaryti ryškesnės visos šalies suvarto­jamos elektros energijos išteklių dalies. “Juk vėjas tai pučia, tai nepučia, vidutiniškai išnau­dojama maždaug penktadalis jėgainės pa­jėgumo, tad ir energija gaminama ne nuolatos. Reikia pagrindinio, nuolat energiją užtikrinančio šaltinio, o tada jau galima žaisti ir su vėju”, – teigė vedėjas. Pasak jo, mak­simali sunaudojamos elektros energijos dalis, kurią galėtų pagaminti vėjo jėgainės, negali būti didesnė nei 15 proc.

Esama ir techninių kliūčių. Pavyzdžiui, didesnė dalis ne nuolatos tiekiamos elek­tros energijos esą išbalansuotų elektros perdavimo sistemą. Ar tikrai? “Lietuvos energija” tvirtina, esą tam reikėtų specialaus ty­rimo, kuris iki šiol neatliktas.vejo-greicio-zemelapis

Įmonės   “Vėjų   spektras”   vadovas A.Naujėkas pritaria, kad įvairios  biurokratinės kliūtys ir visiška neži­nia dėl leidimų plėsti energijos gamybą vėjo elektrinėmis neleidžia aiškiai planuoti ateities investicijų. Neturint aiškaus plano sunku tikėtis ir bankų paskolų. Procedūros statyti vėjo jėgaines tapo paprastesnės ir Latvi­joje, ir Lenkijoje, o ką jau kalbėti apie didesnę patirtį šioje srityje turinčias šalis. Todėl dalis Lietuvos įmonių svarsto ga­limybę jėgaines statyti ne
Lietuvoje, o Vakarų Euro­pos šalyse, kuriose vėjo energija superkama dukart brangiau. O prie Atlanto vandenyno vėjas iš tiesų stipresnis.

Danija vėjo elektrinėse pasigamina penktadalį visos suvartojamos elek­tros energijos, o Lietuva -mažiau nei 1 proc.