Racionalus variklio valdymas vairuojant automobilį
Bandymai parodė, kad naudingam darbui atlikti benzininiuose varikliuose sunaudojama tik 21-28% visos šiluminės energijos, gaunamos deginant kurą. Dyzeliams šis rodiklis yra aukštesnis ir siekia 30-45%. Dėl to dyzeliniai varikliai yra maždaug 35-40% ekonomiškesni kuro sunaudojimo atžvilgiu už karbiratorinius variklius. Iš sudegusių dujų gauta šilumos dalis, nepanaudota variklio efektyviam darbui, eikvojama šiluminiams ir mechaniniams variklio nuostoliams, prarandama išspinduliuojant ją aplinkai,kaitinant tepalą ir pan.
Šiluminiai nuostoliai yra susiję su atidirbusių dujų išmetimu iš variklio ir šilumos perdavimu aplinkai nuo cilindrų sierų ir galvučių. Mechaniniai nuostoliai – su trintimi švaistiklio mechanizme, ventiliaciniais pasipriešinimais oro ir tepalo aplinkoje variklio karteryje, su energijos panaudojimu pagalbiniams agregatams veikti, ir t.t. Savalaikės priemonės mažinančios variklio šiluminius, mechaninius ir kitus šiluminės energijos nuostolius leidžia pagerinti jo bendrąją kuro ekonomiją. Tokių priemonių reikia imtis tiek ruošiantis reisui, tiek ir vairuojant automobilį.
Vairuotojui būtina kontroliuoti variklio šiluminį būvį. Aušinimo sistemos skysčio temperatūra turi būti 80-90°C. Laikantis tokio šiluminio režimo, galima pasiekti 10-12% kuro ekonomijos. Jei šaltu metų laiku net ir nedaug sumažėja temperatūrinis režimas, tai Šiluminiai nuostoliai per aušinimo sistemą gali gerokai padidėti. Žymiai krinta variklio ekonomiškumas, kai aušinimo temperatūra tesiekia 45-70°C. Cilindruose nepilnai išgaruoja kuras,.degimo mišinys tampa liesesnis, negu normalus oro ir kuro santykis, todėl variklis dirba nestabiliai. Nepašildyto karbiuratorinio variklio visų greičių ir apkrovimų režimuose vairuotojas gali trumpam pariebinti mišinį, priverdamas oro sklendę. Tačiau, pašildžius aušinamąjį skystį iki optimalios temperatūros, sklendę reikia iš karto atidaryti. Tada lyginamasis kuro sunaudojimas nors ir nepriartės prie dydžio, atitinkančio kuro sunaudojimą, esant optimaliai variklio temperatūrai, tačiau jis bus mažesnis,negu per daug suliesinto mišinio atveju. Kuo žemesnė nepašildyto variklio temperatūra, tuo prireiks daugiau laiko pariebinti mišiniui priveriant sklende. Variklio perkaitinimas sumažina cilindrų pripildymo degimo mišiniu (arba oru) koeficientą, pablogina apkrautų agregatų tepimą. Neigiama variklio perkaitinimo pasekmė yra variklio galios sumažėjimas, dėl ko padidėja kuro sunaudojimas. Kad šiluminis režimas neviršytų normalaus, reikia stengtis laikyti visą variklio paviršių švarų, ypač, jei jis aušinamas oru, o ne skysčiu.
Mechaninių nuostolių variklyje padidėjimas pakelia kuro sunaudojimo rodiklį iki 5-10%. Vairuotojas turi nuolat kontroliuoti švaistiklio mechanizmo, tepimo sistemos būklę, visų pagalbinių varikliui pajungtų agregatų darbą. Mechaniniai nuostoliai variklyje auga didėjant alkūninio veleno, kuris išorinį apkrovimą gauna nuo automobilio transmisijos, apsisukimų dažnumui. Priklausomai nuo automobilio judėjimo sąlygų, velenas išvysto įvairų galingumą, atitinkamai variklio apkrovimas yra mažas, vidutinis ir didelis.
Su variklio apkrovimo režimo kitimu betarpiškai yra susijęs automobilio greičio režimas, priklausantis nuo variklio alkūninio veleno sukimosi dažnio, kurį rodo tachometras prietaisų skyde. Alkūninio veleno sukimosi dažnis taip pat esti mažas, vidutinis ir didelis. Kuo greičiau sukasi alkūninis velenas, tuo didesnį galingumą išvysto variklis.
Variklio ekonomiškumą apibūdina lyginamasis kuro sunaudojimas gramais kiekvienam variklio efektyvaus galingumo kilovatui per valandą. Automobilio judėjimo režimas bus efektyvus demontuojami, pažeidžiamas jų balansavimas, sureguliavimo kampas ir kt. Ir visos šios klaidos atsiliepia kuro naudojimo ekonomiškumui: degalų sueikvojama per daug.