Mašinos

Prieš 20 metų pasaulį sukrėtė energetinė krizė – pabrango kuras. Šilumos kainos Lietuvoje per keletą metų taip pat dramatiškai išaugo. Pasauliniu mastu buvo ieškoma, kaip sumažinti šildymo išlaidas. Dėl racionalios energijos vartojimo politikos, pavyzdžiui, Danijoje šiuo metu šilumos sunaudojimas sumažėjo beveik dvigubai, nei buvo sunaudojama prieš energetinę krizę.
Viena iš priemonių buvo termostatinių ventilių naudojimas. Kas yra termostatinis ventilis? Tai prietaisas, kuris matuoja patalpos temperatūrą ir, jai atvėsus, atidaro šilto vandens srautą į šildymo prietaisą, o sušilus veikia atvirkščiai. Taip yra automatiškai palaikoma norima temperatūra, išvengiama patalpų perkaitinimo ar nereikalingo energijos naudojimo. Kaip yra teigiama, 1 perkaitinimo laipsnis – tai apytiksliai 5 proc. didesnis šilumos sunaudojimas. Paprasčiausiai, jei miegant užtenka 18°C ar dar mažiau, o turime 20°C – mes be reikalo sunaudojame apie 10 proc. šilumos.
Beje, nereikėtų pamiršti energijos nuostolių atidarinėjant langus, kurie gali būti gana dideli.
Per aukšta patalpų temperatūra gali būti dėl daugelio priežasčių:
-  tiekiamo srauto temperatūra yra per aukšta;
-  saulės spindulių skleidžiama šiluma;
-  elektros ar kitų prietaisų skleidžiama šiluma;
-  žmonių skleidžiama šiluma.
Kai kurie minėtų veiksmų neįvertinami projektuojant šildymo sistemas.
Įrengus radiatorių termostatus ir jais reguliuojant patalpų temperatūrą, efektyviai naudojama laisva, anksčiau minėtoji, šiluma. Savaime aišku, gaunama ekonomija priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau paprastai termostatams ji vidutiniškai sudaro 15-20 proc. Tai visai neseniai patvirtino atlikti bandymai.
Ekonomiją, gaunamą naudojant radiatorių termostatus, galima apibrėžti laiku, kuris reikalingas investicijai atsipirkti. Paprastai tai trunka ne ilgiau kaip dvejus metus. Tačiau turint omenyje, kad termostatų eksploatavimo laikas siekia 20 metų, akivaizdu, kad tai yra pelninga investicija.
Svarbu, kad kiekviena šalis kurtų ir laikytųsi įstatymų, normatyvinių aktų, numatančių energijos taupymą. Tai yra vykdoma daugelyje šalių.
Kaip veikia individualūs temperatūros reguliatoriai?
Radiatorių termostatą sudaro dvi pagrindinės dalys: ventilis ir termostatinis elementas.

Ventilio konstrukcija priklauso nuo šildymo sistemos tipo. Vienvamzdei sistemai – didesnio pralaidumo ventilis, dvivamzdei – su išankstiniu nustatymu, reikalingu šiai sistemai suderinti.
Termostatiniame elemente yra kamera, užpildyta dujomis. Šis sprendimas turi keletą pranašumų prieš analogiškus kitų gamintojų skysčiu arba vašku užpildytus prietaisus:
1.   Dujos kondensuojasi šalčiausioje daviklio dalyje, labiausiai nutolusioje nuo ventilio korpuso. Todėl termostatas reaguos į temperatūros pasiketimus patalpoje, o vandens temperatūros įtaka bus minimali.
2.   Dujomis užpildyti termostatai skiriasi nuo vašku ar skysčiu užpildytų termostatų tuo, kad efektyviau naudoja laisvai skleidžiamą šilumą.